Vestuvių nuometas – itin gražus aprangos akcentas ir detalė, kuri suteikia žavesio bei spindesio. Tačiau, ar taip buvo visada?
Vestuvių nuometo ištakos siekia dar senovės Graikiją ir Romą, kuomet tėvai jauniesiems išrinkdavo sutuoktinį. Neretai nutikdavo taip, kad vienas kitą išvydę jaunieji nusivildavo. Taigi, norint tai nors kiek suvaldyti, manoma, jog tokia ir buvo nuometo paskirtis – paslėpti jaunosios veidą, kad jaunasis jį išvystų atidengiant nuometą, t. y. jau susituokus. Štai Vidurio Rytų kultūroje nuometas būdavo uždedamas vyrui matant. O štai Lietuvoje ir aplinkinėse šalyse buvo tikima, kad nuometas apsaugo ne tik nuo blogos akies ar bloga linkinčių burtų, tačiau taip pat ir paslepia jaunąją nuo jaunikio, jog šis šiukštu nepamatytų jaunosios dar netapus jo žmona. Nuometas daugelyje kultūrų reiškia ir tai, jog mergina po santuokos tampa moterimi, o nuometas būtent tai ir simbolizuoja. Kaip atsvarą nekaltumui išreikšti, jaunoji vilki baltą vestuvinę suknelę. Vis dėlto, feminisčių nuomone, nuometas vis dar gali reikšti priklausomybę vyrui, t. y. moters sudaiktinimą.
Nepaisant papročių ir skirtingų nuomonių, nuometas iki šiol labiausiai dėvima ir mėgstama jaunųjų garderobo detalė, suteikianti žavesio, žvilgesio ir nekaltumo. Kalbant iš techninės pusės, nuometą galima itin puikiai panaudoti per jaunųjų fotosesiją, kadangi jį naudojant galima sukurti be galo daug jaukių ir romantiškų nuotraukų. Jis taip pat neretai laikomas perėjimo simboliu iš merginos į moterį, kai 00:00 val. jaunosios mama nuometą išsega.
Taigi, nuometo kilimo prasmė ir pradinio taikymo prasmė buvo visiškai skirtinga, nei yra dabar, tačiau jeigu manęs klientės teiraujasi, ar dėvėti nuometą, visada atsakau teigiamai, kadangi tai labai graži ir žavi aprangos detalė.